17. 12. 2016

Rodos, tik šią savaitę supratome, kad Kalėdos jau visai čia pat. Gera, kad jaukiausios metų šventės beldžiasi į duris, tačiau tuo pačiu sunku suvokti – kokiu greičiu lekia Laikas. Ir koks trumpas pasidaro tas Kalėdų laukimo periodas.
Pykstame, kai prekybos centrai pradeda puoštis Kalėdoms dar lapkričio mėnesį, taip norėdami iššaukti pirkimo maniją. Tačiau, tuo pačiu suprantame, kad gyvenimo tempas nežmoniškai pagreitėjęs ir tą Kalėdinę dvasią, kuria, regis, anksčiau mėgaudavomės visą Gruodžio laikotarpį, darosi vis sunkiau pajusti dar iki šventėms įžengiant pro duris.

Žiūrėk, ir darbuose krūvis padidėja – reikia užbaigti šimtus neišspręstų klausimų dar prieš Naujus Metus. O, ir taip, Gruodžio užduočių sąrašas atrodo nesibaigs. Vis rečiau atrandame laiko kakavos gėrimo ritualams šeimos rate, ar tiesiog naminių pyragų kepimui. Laukimui. Susikaupimui. Galvojimui.
Skubame. Perkame. Pamirštame. Apsisukame ir vėl lekiame į sausakimšą prekybos centrą. Sukame galvas, kokiomis dovanomis šiemet kompensuoti tą prarastą laiką su artimaisiais bei į ką supakuoti kaltės jausmą.

O, kad Gruodis lėktų ne dailiosios antilopės greičiu, o puškuotų pamažu. Kad kuo daugiau žmonių šiuo laukimo periodu nešiotųsi savy ramybę, o ne bėgtų maratonus. Ir kuo daugiau vienišų širdžių pajustų Meilę..
dvelkia laime

Ir jeigu nespėjote įvykdyti viso Gruodžio užduočių sąrašo, ar nupirkti visų dovanų – ramiai atsikvėpkite.
Dovanokite Laiką. Jis tapo taip neišmatuojamai brangus. Nusiveskite geriausią draugę arbatos puodeliui ir gardžiam pyrago gabalėliui, parašykite ranka mielą atvirutę ir padovanokite dalelę savo laiko. Iškepkite šeimynai cinamomu kvepiantį pyragą, kurio jie taip pasiilgo. Parsivežkite močiutę ir tiesiog skirkite laiko nuoširdžiam pokalbiui su ja.

Laikas yra tai, ko visi taip stingame. Tai yra tai, ko negalime supakuoti. Tačiau praleistas akimirkas kartu – nuolat nešiojamės širdy. Vargu, ar prisiminame visas gautas dovanas iš praėjusių Kalėdų. O, norint prisiminti tą ilgą dovanų sąrašą – ką patys pirkome ir dovanojome kitiems – reikėtų taip pat gerai pasukti galvas. Bet praėjusių Kalėdų rytą, vakarienę šeimoje, buvimą kartu su draugais, ar susitikimą su geriausia drauge – atsiminti nesunku. Pamename žmones. Emocijas. Vietas. Bet ne daiktus. Prisimename akimirkas, laiką, kurį praleidome kartu.
dvelkia laime

Tad palinkėsime, nusiimti nereikalingus įtampos šleifus, kurie užgožia visą magišką šio periodo grožį. Net gi, išpildę visas Gruodžio užduotis – super herojais netapsite. Tačiau skyrę dėmesio sau ir savo brangiems žmonėms – pajusite tą ramybę, pilnatvę ir tuos jausmus, dėl kurių ištikrųjų laukiame Kalėdų.

Ramaus ir kupino šilumos Kalėdinio laikotarpio linkėdamos,
Dvelkia Laime

20. 12. 2015

Šiuo laukimo periodu vis girdime kaip žmonės ilgisi sniego, kaip nejaučia Kalėdinės dvasios ir neįsivaizduoja šventino ryto be dangų siekiančių pusnų.
Tikrai.. kiekvienas savy nešiojame jau sukauptas asociacijas, kurios vienaip ar kitaip – primena šventinį laikotarpį, alsuoja Kalėdine dvasia ir dar labiau pakursto gerą nuotaiką.
O, kas nutiks jei vienos sudedamosios dalies šiemet trūks? Ar tikrai Kalėdos siejamos vien tik su baltu žemės apklotu?

Kartais pagalvojame, kad tikriausiai visiškos pilnatvės pasiekti neįmanoma. Vis kažko trūks, arba norėsis daugiau. Kažkieno ilgėsimės. Kažko ir neturėsim. Galbūt trūks dar kelių valandų pasiruošimui. Gal mėgstamiausiame patiekale – kelių žiupsnelių druskos. O galbūt prie stalo nesėdės mylimas brolis, kuris šventes sutiks svetur..
Dvelkia laime

Bet, jeigu šiemet Kalėdos ir bus kitokios, be sniego, ar didelių dovanų – nepamirškite kitų sudedamųjų dalių. Šeimos, artumo, pokalbių, meilės, atvirumo. Kalėdinis pyragas iškeptas kartu, rytinis pasivaikščiojimas su cinamonine arbata ir jaukus vakaras namie, kuomet pasidalinti atsiminimai taps smagiausia pramoga.
Atrasti laimę mažuose dalykuose. Atverti šventėms duris su pakilia nuotaika. Nusiųsti šiltą apkabinimą tiems, kurių nebus. Ir stipriai apkabinti tuos, kurie šalia. Puošti Kalėdinį stalą kartu. Atsikelti pusvalandžiu anksčiau už namiškius ir pagaminti jiems kavos, su grietinėlės pusnimis. Niekas nei nepastebės, kad už lango niekur nematyti sniego:) Tereikia iš naujo atrasti mums žinomus stebuklus.
Dvelkia laime

Ir nebūtina turėti visko. Maži dalykai užima didžiąją dalį mūsų širdies.

Jaukaus laukimo, mielieji!

07. 02. 2015

Kartais svarstome, kodėl kitų žmonių šypsenos atrodo būtent taip, kaip mes įsivaizduojame savo laimę? Kodėl vienas ar kitas akmuo pasitaiko būtent mūsų kelyje? Bet nesusimąstome, kad galbūt tie žmonės tiesiog myli gyvenimą, toks koks jis yra šiandien.

Laimę mes kuriame patys, padedami kitų. Ir jei nerasime bent kelių valandų visoje paroje savo mylimam žmogui, ar savaitgalius su šeima išmainysime į darbus, praeivis plačia šypsena visada ir atrodys laimingesnis nei Tu.
dvelkia laime

Už tai, ką turime dabar. Mylėti. Vertinti. Tausoti. Ne rytoj, o šiandien.
Meilė Jam. Meilė Jai. Meilė kasdienybei. Mažoms, bet reikšmingoms akimirkoms. Meilė šypsenoms ir meilė ramybei. Meilė sunkioms dienoms, lietui ir permainų vėjams. Meilė gyvenimui, kuris ne visad susideda iš šviesiausių spalvų, bet mylėti jį vis tiek reikia.
Jei gyvensime ateitimi ir lauksime kol viskas bus taip, kaip mes trokštame – praleisime nesuskaičiuojamą eilę dienų, pripildytų ta pačia Meile.

O, jeigu šiais metais per šv. Valentino dieną pakeltumėme šampano taures už meilę gyvenimui? Pažiūrėtume į dangų ir dėkingomis širdimis, pasakytumėme AČIŪ už tai ką, turime dabar. Už antrąją pusę, šeimą, draugus, visą, kas mums buvo duota, ką susikūrėme patys ir už tai, kas mūsų dar laukia. Jeigu, stipriai apkabintume savo antrąją pusę ir padėkotumėme už tai, kad žengia su mumis per kasdienybę, laiko stipriai už rankos, kai einame sunkiu keliu ir džiaugiasi už visus mažus ar didelius pasiekimus. Jeigu padėkotumėme ir savo artimiesiems, ištikimiems draugams – už tai, kad tyliai meldžiasi už mus ir siunčia šilčiausias mintis.

Tikime, kad dėkingos širdys nejučiomis pritraukia laimę. Tikime ir tuo, kad tuomet mes būsime vieni iš tų laimingų praeivių, kurie net ir niūriausią dieną sugeba mylėti gyvenimą ir šypsotis. Pripažinkime, gyvenimas yra neįtikėtinai gražus, ir nuostabios akimirkos yra įmanomos, kai esame apsupti mylimų žmonių.
2015-02-071

Ir tiesa, kad pasitaiko ne tokių tobulų dienų, bet tikroji laimė ateina tuomet, kai sugebame tuos netobulumus prisijaukinti. Tik nuo mūsų priklauso, ar kasryt nenorėsime pramerkti akių, nes viskas jau matyta, ar kelsimės ir stengsimės kasdien atrast vis kažką nauj0.

Mylėkime. Ir ne vieną dieną per metus, o kasdien. Ne paviršutiniškai, bet nuoširdžiai. Ir nepamirškime padėkoti už tai, ką turime šiandien.

Su šiltais ir padrąsinančiais linkėjimais,
Dvelkia Laime.