21. 02. 2015

Turbūt kiekviena pora, nusprendusi tuoktis, žino, jog sulig vestuvių datos pasirinkimu gyvenimus užpuola tiek daug įvairiausių darbų, kad galva pradeda ne tik suktis, bet ir apskritai gyventi savo gyvenimą. Tačiau turbūt labai mažai porų įsivaizduoja, kiek iš tiesų daug dalykų telpa į žodį „Vestuvės“.
dvelkia laime

Kuomet nusprendėme, jog žiedus, kalbas, šypsenas, ašaras mainysim ir jaunikio pavardę vogsiu vasaros pradžioje, pirmąjį saulėtą birželio savaitgalį, teko imtis intensyvių veiksmų sprendžiant būsimos šventės tipą, vietą ir temą. Abu žinojome, jog nenorime pompastiškos, tradicinės lietuviškos dviejų dienų, dviejų naktų šventės, pagardintos „Karti karti“ šūksniais, akordeono ritmais ir įdarytais šamais ant stalų. Itin vieningai ir gana greitai priėmėme sprendimą, jog po septynerių metų, praleistų kartu, tokią šventę norime paminėti jaukiai, šiltai, pačių artimiausiųjų apsuptyje. Šis sprendimas davė aiškias ribas ir tolimesniems sprendimams. Susidarę svečių sąrašą ir pamatę preliminarų jų kiekį, atsižvelgdami į faktą, kokio tipo šventės norime, nusprendėme, jog sodybos ar svečių namų nuomotis mums tikrai neverta. Taigi pasirinkome šventinę vakarienę restorane kartu su visais svečiais po ceremonijos. Tiesa, turiu paminėti ir tai, jog žinojome, kad norime jaunatviškai elegantiškos, pašėlusios šventės, kuri atspindėtų mudu kaip asmenybes, kaip porą, kuri neįrėmintų, nepriverstų jaustis nepatogiai, neleistų džiaugtis ir atsipalaiduoti tokią svarbią dieną.

Būtent visas šis, rodos, tokių mažų dalykų, apsisprendimas nulėmė šventės vietos paieškas. Kadangi didžioji dalis mūsų abiejų artimiausių žmonių gyvena pajūryje, norėjome pasirinkti tokią šventės vietą, kuri būtų ne tik nuostabiai graži, bet ir visiems patogioje vietoje. Tokią, kuri nustebintų iš kitų, tolimesnių, miestų atvykusius svečius. Tokią, kuri tiesiog būtų maloni prisiminti. Taigi ieškojimus pradėjau nuo įvairių restoranų aplink pajūrį. Turiu pripažinti, kad nemažai jų mane maloniai nustebino savo interjeru, taip pat džiugino aktyvus ir išsamus bendravimas su potencialiais tiekėjais. Kadangi mudu gyvename užsienyje, visa šventės vietos paieška vystėsi elektroniniu paštu bendraujant su atsakingais asmenimis. Siųsdama užklausas dėmesį kreipiau ne tik į tai, kaip atrodo mane dominanti vieta, bet ir į tai, kokią informaciją gausiu iš potencialaus tiekėjo. Gavusi nemažai atsakymų iš mane dominančių restoranų bei viešbučių – restoranų, išsirinkau pačius įdomiausius pagal mūsų iškeltus reikalavimus, juos parodžiau sužadėtiniui ir.. išsirinkome TĄ vietą:) Tik turiu pripažinti, kad susirasti restoranėlį, tinkamą jaukioms, nedidelėms, netradicinėms vestuvėms pajūrio regione buvo gana sudėtinga. Tačiau štai pasirinkimo ieškantiems nuostabios sodybos ar svečių namų čia – nors vežimu vežk:)
Dvelkia laime

Šventės vietą Palangoje išsirinkome ne šiaip sau – nusprendėme, jog santuoką palaiminsime Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Didingai nuostabi, puikioje vietoje esanti bažnyčia ir joje tarnaujantys kunigai mus itin nudžiugino per draugų vestuves, taigi ir patys nusprendėme jog tuoktis norime būtent ten. Ceremonijos laikui pasirinkome 3 val. Popiet. Abu sutarėme, jog norėsim gerai išsimiegoti, niekeno netrukdomi papusryčiauti ir tiesiog maloniai, be skubos, pradėti tokią svarbią dieną.

Žinojome, jog itin svarbu pirmiausia atlikti pagrindinių dalykų namų darbus – nuspręsti datą, vietą, laiką, nuspręsti šventės spalvas ir temą, susirasti šventės fotografus ir… šventės planuotojas:) Taigi, įvertinę tiek vietą, tiek datą, nusprendėme, jog savo šventėje norime matyti persikinės bei pilkos spalvų ir jų atspalvių paletę, įpinant šiek tiek jūrinės smėlio lengvumos. Taip mūsų šventė įgavo ne tik atspalvį, bet ir vardą. Jūriniu prieskoniu dvelkianti jaunatviškai pašėlusi elegancija.

Susirasti šventės fotografus nebuvo itin sudėtinga. Žinote, kad dažniausiai moteriška nuojauta nemeluoja? 🙂 Taigi mano nuojauta, įvertinusi visus pliusus ir minusus, drąsiai patarė likti prie žmonių, kurie, tokie kaip ir mes – jaunatviški, pašėlę, itin gerai pažįstantys pajūrį ir.. jau turėję su mumis reikalų. Gera pasitikėti tais, kuriais pasitikėjimas jau gimęs. Todėl mūsų šventę įamžins nuostabus fotografas ir jo pagalbininkė www.wedo.lt (Ugnius ir Lina Dapkūnai).

O ir dėl šventės planuotojų nei man, nei mano būsimajam vyrui nekilo visiškai jokių klausimų. Ir nors planavimo pradžioje mes lyg ir dvejojome, lyg ir manėme, kad ai, kas čia tokio – mažą ir jaukią šventę sugebėsime pasidaryti patys, tačiau nė velnio! Privalau paminėti, jog kelis metus nebegyvenant Lietuvoje ir nusprendus švęsti būtent ten, planuoti viską per atstumą yra itin sunku. Pradedant tuo nuotoliniu elektroniniu bendravimu su potencialiais tiekėjais ir baigiant sutarčių pasirašymu, įvairių smulkmenų paieška ir t.t. Susitikus su mūsų nuostabia planuotojų komandą nei man, nei Jam nebekilo jokių klaustukų, jokių nebaigtų sakinių, jokių apsvarstytų neigiamų dalykų. Mes tiesiog supratome, jog tam, kad savo šventę sukurtume tokią, apie kokią svajojame, mums reikia pagalbos. Žmonių, išmanančių savo darbą, išmanančių rinką ir ką ji gali pasiūlyti. Žmonių, kurie palaikys mane ir nuramins, kai vyras atsakymų apie gėlių spalvą neturės, o jos žinos, kur ją rasti. Taip mūsų šventės plane atsirado eilutė „Dvelkia Laime“, apie kurią daugiau pasakoti turbūt ir nereikia:)
dvelkia laime

Taigi, summa summarum, turėjome lyg ir viską. Iš svarbiausių sąrašo. Kuomet į galvą toptelėjo vienintelė, iki tyro kavos stiprumo ir gaivaus oro gūsio nugludinta mintis. Pasakanti ir apibūdinanti tiek mažai, bet kartu savyje talpinanti tiek daug. Vienintelis žodis, kuris, kaip supratau tik vėliau, reiškė tiek daug. Suknelė.

Eva.

 

01. 02. 2015

Kas gali būti geriau nei pirmi planavimo įspūdžiai, džiaugsmai ir rūpesčiai išgirsti iš pačios nuotakos? Su didžiausiu džiaugsmu norime pristatyti Evą, mūsų 2015 metų Real Bride Blogger. Nuo šiol žavingoji Eva kartą per mėnesį savo patirtimi dalinsis ir su Jumis, brangieji! Būsimosios nuotakos sužadėtinis vardu Gytis, jiedu gyvena Airijoje, tačiau savo šventę planuoja čia, Lietuvoje, birželio 6 dieną. Pora nutarė, kad Jų vestuvėse dominuos persikiniai ir pilki atspalviai, tad laukia subtilios, jaukios ir vasara dvelkiančios vestuvės! Kviečiame susipažinti ir paskaityti Evos pirmuosius įspūdžius, mintis apie JĮ, santykius ir vestuvių planavimą:)
2015-01-29
“Tada. Sėdėti jaukioje kavinėje gurkšnojant pačią skaniausią latte ir, panirus į šviečiantį kompiuterio ekraną, skaitinėti nuostabius įrašus bei žvalgytis po vestuvių nuotraukų albumus… Toks idiliškas vaizdas vis kildavo mano mintyse nuo pat tos akimirkos, kai susimąsčiau, kad gyvenime aš tikrai noriu ištekėti už To Vienintelio. Ir kad noriu turėti pasakišką šventę.. Tuo metu nei to vienintelio šalia nebuvo, nei mama taip lengvai būtų išleidusi už vyro, tačiau žinote – visos mergaitės turi svajonių suknelę, su kuria šoka svajonių pilyje įsikibusi į parankę svajonių jaunikiui ir apskritai viskas paremta svajonėmis ir pūkuotais debesimis:)

Aš, emocionali svajoklė, turinti viską žinoti ir susiplanuoti iš anksto, norinti, kad viskas būtų taip, kaip noriu aš, o jei taip nėra – vis tiek turiu padaryti taip, kaip noriu. Jis – logika ir patirtimi besiremiantis, gana racionalus, tiesmukas, bet priverčiantis plačiai šypsotis ir stipriai plakti mano širdį. Mes – tokie jaunatviškai pasiutę, sugebantys rasti kompromisus ir įgyvendinti savo didžiausius norus, tiksliukai nuo plaukų iki pirštų galiukų, papildantys vienas kitą žavingai literatūriškais nuokrypiais ir prieskoniais, gana ne romantiškai nusprendėme, kad po šitiek metų, praleistų kartu, norime visam pasauliui garsiai išrėkti – Mes Mylime vienas kitą! Arba kitaip sakant – Mes Tuokiamės! Trumpai tariant – Jis paklausė, Aš sutikau. Tiesa, pats sprendimas buvo priimtas gana romantiškai ir.. tradiciškai – sudaužiant šampano taures, užkandant braškėmis, pašventinant viską bučiniu ir, be jokios abejonės, fotografuojant žiedą ir siunčiant nuotrauką geriausiai draugei!
2015-02-01

Dabar. Su skania avietine latte rytais prie kompiuterio, telefono ar planšetės ekrano. Su dideliu noru, laukimu, idėjų gaudymu. Su tinklaraščių įrašais, vestuvinių suknelių madų namų pasirodymais, su įvairiausių spaudinių maketais, su tekstilės pavyzdžiais ir su kita galybe daiktų ir procesų. Su didžiule meile ir noru, su nenugalimu laukimu, bet svarbiausia – kartu su Mylimu Žmogum pradėjome planuoti vieną svarbiausių švenčių savo gyvenime.

Turiu pripažinti, kad vaikystėje visos susikurtos svajonės atrodė labai paprastos, svarbios ir lengvai įgyvendinamos. Na, kas čia tokio – duri pirštu į žiedą ir sakai, kad noriu šito. Pamatai žavingą pūstą baltą suknelę su ilgiausiu nuometu ir žinai, kad tikrai vilkėsi būtent ją. O jau tie muzikantai, grojantys akordeonais ir gitarom, o jau tie skaniausi tortai ir dažyti saldūs kaštonai bei grybukai.. O kur dar tas tiltas ir graviruota spynelė, šampano purslai ir plačias šypsenas nušviečiantys fejerverkai.. Bet kai visa tai virsta realybe ir visa tai reikia sudėlioti aiškiai, tuomet aš puikiai suvokiau – arba mes abu kartu išeisime iš proto lygiai taip pat stipriai, kaip abu spinduliuojame visais šiltais jausmais vienas kitam, arba mums tiesiog reikia pagalbos. Ir štai eilinį kartą aš dėkoju savo Žmogui – būtent Jo rūpestingumo, racionalumo ir noro įgyvendinti mano svajonę dėka, šią šventę planuojame kartu su puikiausia pasaulyje komanda ir kartu dėliojame pliusiukus prie didesnių ar mažesnių, bet visų labai svarbių dalykų, kuriais aš būtinai su Jumis pasidalinsiu…”

Eva.

 

21. 02. 2014

Ir PAGALIAU išaušo TA diena, kai iki paryčių pradėjome planuoti savo būsimas vestuves. Nuo minčių lietaus atrodė sprogs galva, pilve niekaip nesiliovė plazdenti drugeliai, o fizinį nuovargį užgožė emocinis jaudulys. Galbūt sakysite, kad natūralu jog ateina metas, kai du žmonės nusprendžia kurti bendrą ateitį ir nėra čia ko jaudintis, tačiau jaudulio buvo ir jo buvo ne mažai. Gi ne kiekvieną dieną sulauki pasiūlymo kartu praleisti visą savo gyvenimą.

Taigi, prasidėjo DIDYSIS vestuvių PLANAVIMAS.

Kad ir kiek prieš tai svajojau, galvojau kokia bus mano šventė, kokia suknelė, kokie žiedai ir kitos smulkmenos, bet atėjus TAM momentui, kai visos svajonės tapo realybe ir reikėjo iš tiesų rinktis – atsimušiau į sieną. Neliko nieko, tik padrikos mintys ir vis aiškėjantis suvokimas, kad visų norų neįmanoma sutalpinti į vieną dieną. Supratau, kad šį kartą be pagalbos neišsisuksiu, todėl kreipiausi į „Dvelkia laime“, vestuvių planuotojas.

Taigi, laukiame susitikimo, o iki tol… tęsiasi dviejų žmonių, visiškai nenutuokiančių ko norį ir ką darą, paieškos.

P.s. Juk žmogus toks sutvėrimas, kad viską nori išbandyti savo kailiuJ.

E.

Introducing real wedding L&E