16. 12. 2015

..Ir širdy pasidaro taip gera, kai supranti, kad viduje nešioji tiek daug gražių atsiminimų. Bene kiekvienas žmogus per gyvenimą atsiduria tokiame taške – kai prisiminimai tampa pagrindine varomąja jėga. Judėti pirmyn. Keistis. Tobulėti. Augti.
Sako, kad negalima dairytis atgal – reikia judėti pirmyn. O, kas jeigu, žvelgdami atgal matome žmones, vietas, dienas ir net visas savaites – kupinas šviesių atsiminimų? Kas jeigu, tos akimirkos palieka pėdsaką mūsų kasdienybėje? Kas jeigu visa tai yra sudedamoji dalis mūsų patirties?

Atgal dairytis galima, jeigu sugebame iš prabėgusių dienų priimti pamokas, pasisemti pozityvios energijos ir įgauti jėgų naujiems iššūkiams. Tokia buvo mūsų vasara. Svaiginančiai romantiška ir pasiutusiai greita. Kuomet kavos puodelis tapdavo geriausiu draugu trumpomis vasaros naktimis, kelios valandos miego – neišpasakyta vertybe, komandos stiprybė ir palaikymas – didžiausiu įkvėpimu, o jaunųjų, svečių, ir visų sutiktų žmonių šypsenos – begaline motyvuojančia jėga.
dvelkia laime

Ir mes dairomės atgal. Nes paprasčiausiai norisi ten sugrįžti. Į tas bemieges naktis, kuomet telefonu komandiškai ruošdavomės, jau regis, auštančiai šventei. Į tas keliones, kai matydavome tekančią saulę ir jos pasteliškai nudažytą dangų. Į tas dienas, kai nebūdavo nė minutės užkąsti, bet turėdavome daug nežemiškų jėgų pataisyti nuotakai suknelę, nuoširdžiomis šypsenomis pasitikti svečius, o laikrodžiui sumušus 00.00 val. kelti auksu tviskančio šampano taures už jaunųjų amžiną meilę. Norisi sugrįžti į naktinius žygius namo, kuomet širdį apraizgydavo ramiausios melodijos. Ir prisiminti visą, kas mus vedė pirmyn.
Tūkstančiai šypseną keliančių nuotraukų galvoje. Šimtai nuostabių akimirkų širdyje. Ir viena komanda, kuri spalvotais potėpiais piešė atsiminimus.
Tokia buvo mūsų vasara.
Dvelkia laime
Su šilčiausiais linkėjimais,
Dvelkia Laime komanda

.