10. 10. 2015

Nerašytam kalendoriui sukakčių skiltyje jau tuoj tuoj mušant ketvirtą mėnesį, gurkšnojant gardžią rytinę kavą peržvelgiu Mūsų Šventės nuotraukas ir.. šypsausi. Kaip dažniausiai šypsojausi planuodama, kaip šypsojausi visą Tą dieną, taip pat šypsausi ir dabar. Šventė buvo nuostabi – šypsena juk geriausia šio fakto išdavikė.

E & G (122)Planavimo eigoje mudu su Gyčiu turbūt nebuvome lengviausia pora visai mus supančiai komandai. Mes aiškiai žinojome, ko norime, tačiau negana to, dar aiškiau to siekėme. Komanda viską išpildė su kaupu – nuo raminančių rytinių pokalbių Skype iki galutinio rezultato, kurio iki šiol ir turbūt dar ilgai pamiršti nebus įmanoma.

Šiandien aš vėl verčiu elektroninius kadrus ir vėl prisimenu, kaip buvo gera ir smagu keliauti per visą planavimą ir keliauti ne vienai, ne dviese, o kartu su nuostabiais žmonėmis. Vis galvoju – kaip gerai, kad tiek daug dėmesio kreipėme į visas smulkmenas, net į žiedlapių tūteles, vardų korteles ar saldėsių spalvas. Kaip gerai, kad, nusprendę atsisakyti tam tikrų įprastų šventėms paslaugų tiekėjų (muzikantų, vėdėjų ir pan.), nusprendėme daugiau dėmesio skirti įvariausioms dekoro detalėms ir mažiems, bet žaviems, elementams.

E & G (219)Šiandien aš noriu pasidžiaugti, jog Mūsų Šventė buvo nuostabiai tobula. Ačiū komandai, jog įtikino mane ir įgyvendino gausybę įvairiausių detalių ir sprendimų. Pradedant nuostabia sveikinimų ir šampano purslų pakėlimo popiete Palangos m. Birutės parko Rotondoje, kurioje nuostabi erdvė ne tik grynu gaiviu oru pasidžiaugti, bet ir dekorui ribos begalinės, ir baigiant puikiam ir kokybiškam maistui Palangos “Pušų Paunksnės” restorane. Esam dėkingi už tai, kad mažos ir jaukios staigmenos mūsų dieną lydėjo nenutrūkstamai – trumpi rašteliai ir tobulai skani ryto kava, nuostabios dekoracijos, plačios svečių ir šventės kaltininkų šypsenos, netikėti sprendimai. Aš noriu padėkoti “Dvelkia Laime” Merginoms, jog jos myli tai, ką daro ir tai ypatingai jaučiasi!

E & G (251)

Mūsų šventės dekoracijos ir idėjos buvo įgyvendintos su kaupu: nuostabiai parinkti jūriniai elementai absoliučiai išvengiant mėlynos spalvos, nes jai turiu “alergiją” 🙂 Parinkti puikūs intarpai ant vaišių ir užkandžių stalo, užpildę gražią erdvę ir visumą pripildę jaukumo ir savitumo. Išieškotos detalės (pilkos nuostabios dėžės, rankų darbo žiedų dėžutė, išpildytos svajonės torto figūrėlei, pilkoms staltiesėms, žaismingiems indams, spaudai ir t.t.) sukūrė visą šventinę harmoniją ir galutinį vaizdą! O dar tas mano didžiulis noras savo šventėje turėti motorolerį. Parke. Viskas buvo įgyvendinta su kaupu, viskas džiugino širdį! Kiekviena detalė tarsi buvo elementas į kitą, sąsaja, papildanti ir pradedanti bei užbaigianti visą šventės įvaizdį.

Šiandien aš noriu padėkoti visiems, kurie sukosi kartu su mumis tame Vestuvių planavimo sukūryje. Mūsų nuostabiems fotografams Wedo.lt, įamžinusiems tokias akimirkas ir emocijas, kurios priverčia ašaroti ar balsu nusijuokti. Savo suknelės dizainerei, nes suknutei buvau gana išranki, o ji sugebėjo su manimi susidoroti 🙂 Noriu padėkoti grožio fėjoms iš VIVA grožio studijos – Erikai ir Gabrielei. Jos piešė ir kūrė ne tik Mane kaip Nuotaką, bet ir netikėtai ir nenumatytoms aplinkybėms užpuolus rado vietos ir Jam – mano nuostabiam Jaunikiui. Visų smulkesnių ar didesnių paslaugų tiekėjams padėkoti vietos turbūt ir neužtektų – nuo pradinės spaudos iki galutinių užkandžių… Žmonių buvo tiek daug ir visi jie mums padėjo sukurti tokią nuostabią pasaką. Tačiau labiausiai aš noriu padėkoti savo Draugėms – tik taip jas dabar galiu pavadinti. Žmonėms, kuriais visos kelionės metu pasitikėjome 200%. Žmonėms, kurie myli savo darbą ir daro tai taip, tarsi darytų sau. Žmonėms, kurie geriausiai supranta jaunųjų jaudulį, emocijų antplūdį, pasimetimą ar stresą, nesugebėjimą išsirinkti iš begalybės ar aiškų žinojimą, kad nori tik to ir jokia kita alternatyva netiks. Šiandien aš labiausiai noriu padėkoti mūsų nuostabiai vestuvių planuotojų komandai “Dvelkia Laime”, kuri padėjo susidoroti su viskuo ir su dar daugiau! Ačiū Jums, kad esate. Ačiū, kad pasitikėjote ir patikėjote, ačiū, kad leidote pasitikėti ir patikėti Jumis. Ir jei manęs kas kada paklaustų, ar verta šventei samdytis planuotojas, aš vienareikšmiškai atsakyčiau “TAIP!!! Net neabejokite tuo!” ir.. paduočiau Jūsų vizitinę kortelę 🙂 Gera keliauti su žmonėmis, su kuriais gera.

E & G (281)Aš ištekėjau. Mano Vyras mane vedė ir Mes sukūrėme Šeimą. Turbūt kasdien pasaulyje susituokia daugelis porų ir turbūt kasdien jas apima tokios emocijos, kokios iki šiol apima mane. Vieni tuo dalinasi, kiti laiko paslapty. Tačiau visoms būsimoms naujoms Šeimoms aš rekomenduoju – išsirinkite ne tik Savo Žmogų gyvenimui. Nebijokite būti savimi ir įgyvendinti savo numatytų sprendimų ar norų. Išsirinkite žmones, kurie Jums padės sukurti savo pasaką ir kurie Jus palydės į saldžią ir nuostabią Šeimos pradžią. Išsirinkite tuos, kuriais paskui džiaugsitės, garsiai ar tyliai rekomenduosite, į kuriuos galėsite kreiptis kurdami ir planuodami kitas dideles Savo Naujos Šeimos šventes. Nebijokite svajoti ir leisti savo svajonėms pildytis 🙂

E & G (289)

Eva

Daugiau nuotraukų rasite Dvelkia Laime Facebook’e paspaudę čia!

18. 04. 2015

Vestuvių spauda – kvietimai, meniukai, vardinės stalo kortelės ir kitos žavingos kurtos ir spaustos popierinės smulkmenos – mano nuomone, šventėje yra vienas pagrindinių akcentų. Kvietimus galima vadinti vos ne vizitine vestuvių kortele. Juose atsispindi viskas – nuo šventės tematikos ir spalvos iki jaunųjų charakterių ir pomėgių. Nuo pat pradžios, kuomet iškėlėme vestuvinių kvietimų klausimą mūsų jaunoje būsimoje šeimoje, abu žinojome, jog spaudos darbai užims tikrai svarbią vietą. Taip pat žinojome, jog norime sukurti ypatingą atmosferą savo laukiamiems svečiams ne tik šventės dienos metu, bet ir tuomet, kai jie atplėš vokus ir juose ras jiems siųstus kvietimus ar korteles.

Pradėjusi planuoti vestuves peržiūrėjau ne vieną tinklaraštį, kupiną gražiausių idėjų ir nuotraukų šia tema. Jau tuomet su būsimuoju užsikabinome už minties kviečiamiems svečiams išsiųsti Save the Date (arba lietuviškai „Rezervuokite Datą“) atvirukus. Tokia idėja mums tinkama pasirodė dėl kelių priežasčių. Visų pirma, mudu gyvename užsienyje. Dalis mūsų svečių taip pat gyvena užsienyje, todėl norėjosi apie šventės datą pranešti kuo anksčiau, kad visi svečiai galėtų rezervuoti dieną ar laiką laisvadieniui ar atostogoms. Taip pat pagalvojome, jog tai – puikus akcentas ir pranešimas svečiams apie mūsų norą juos matyti nuostabioje šventėje, tačiau kartu neatskleisti visų turimų detalių ir išlaikyti tą lašelį paslapties sirupo visam stiprios kavos gėrimui paskaninti. Taigi, Save the Date kortelės itin puikiai apėmė viską, ko mes norėjome, o kartu ir leido svečiams pasijausti ypatingai laukiamiems.

Idėją, kaip ir minėjau, radome internete. Ta nuostabi svetainė Pinterest, kupina gražių, įdomių, netikėtų ir nekasdienių sprendimų. Sugalvojome, jog Save the Date kortelėse figūruos mūsų pasirinktos šventės spalvos – lengvai rausva / persikinė ir pilka. Taip pat pagrindinė informacija apie šventę – diena ir šventės vieta bei mūsų, šventės kaltininkų, vardai. Kortelėms pagamintų reikiamų priemonių ir detalių ieškoti pradėjom tuomet, kai nusprendėme, jog Save the Date pranešimai bus minimalistiniai, informatyvūs ir neužimantys daug vietos, tačiau savyje talpinantis daug jaukios žinios. Mini pieštukai (pusės standartinio dydžio paprasto grafitinio pieštuko) buvo užsakyti mano ofiso administratorės pagalba. Reikiamos spalvos popierius kortelės pagrindui buvo ieškomas ne tik Lietuvoje, bet ir Dubline. Internetu, parduotuvėse, elektroninių laiškų užklausomis ir lakstymais per visą miestą.. Žinote, aš visuomet galvojau, kad sunku yra nežinoti, ko nori. Bet štai bėda – žinoti, ko nori ir niekur to negauti, yra lygiai taip pat sudėtinga:) Tačiau sprendimą, vis tik, radome. Suradus lapus kortelėms, atėjo metas ieškoti vokų ir įklijų. Kaip jau minėjau, mano nuomone, šventinė spauda – tarsi makiažas moteriai. Suteikia tą pirmąjį įspūdį apie būsimą šventę. Mudu būtinai norėjome, jog net ir Save the Date kortelės atspindėtų mus, kaip porą ir mūsų planuojamą šventę. Todėl, nors ir pasirinkome tamsiai pilką spalvą vokams, būtinai norėjome taškuotai žaismingos ir šviesios įklijos į vokus. Tai sudarė smagų žaismingumo ir jaunatviškumo įspūdį. Taigi, gavę visas priemones išsiuntėmę jas savo nuostabioms planuotojoms, kurių rankų darbo ir laiko dėka svečius paštu pasiekė mūsų sukurtos „Rezervuokite datą“ kortelės:)
save the date dvelkia laime

Kadangi šios kortelės nubraižė tam tikras ribas sekančiai spaudai – kvietimams – negalėjome paleisti minties.. Ilgai ieškojome už ko užsikabinti, kad mintis, ribos, idėja būtų išlaikyta ir kvietimuose, taip pat ilgai ieškojome tinkamo žmogaus mūsų norams įgyvendinti. Mudu sutartinai žinojome, jog rankų darbo klasikiniais tapę kvietimai, kuomet rankomis įrašomi svečių vardai, klijuojami kaspinėliai, širdelės, karoliukai ir pan., rankomis milimetras į milimetrą pjaunami popieriaus lapai – ne mūsų ir ne mums. Mes su būsimuoju abu esame tokia lengvai technologijų ir informatikos pora, taigi rankų darbo kvietimai neatspindėtų mūsų iš esmės. Nei mes turim tam laiko, nei kantrybės, nei didelio noro. Žinojome, jog kvietimus gaminsime pagal užsakymą iš žmonių, kurie tai išmano ir tuo užsiima. Potencialiais tiekėjais tapo PrintDeco, Vaida Guobytė arba Bruknės komanda. Iš visos galybės galimų gamintoju išsirinkome būtent šiuos kelis, kurių kūrybos ir galimybių stilius buvo artimiausias mums patiems. Kuomet žiūri į darbus ir juose pakeisti nesinori nieko:) Taigi, susiaurinus pasirinkimo galimybes, mums beliko išsirinkti galutinį užsakymo gamintoją. Savo kvietimus pagaminti mes patikėjome Bruknei. Pagrindinę idėją kvietimų dizainui ir išvaizdai taip pat susiradome šauniajame Pinterest‘e, taigi jai mūsų komanda perdavė visą paruošt lauknešėlį: tekstus kvietimams, turimas mintis, idėjas, šiokius tokius reikalavimus, preliminariai norimą kvietimų dizainą bei detales. Galutinis rezultatas nudžiugino ir nustebino ne tik mus, bet ir mūsų taip šventėje laukiamus svečius!
Dvelkia laime

Kvietimuose parašytas tekstas mano mintyse gimė gana spontaniškai ir netikėtai:) Prisėdau prie popieriaus lapo ir viską surašiau.. Kartu su jaunikiu nusprendėme, kad nenorime rašyti jokių meilės poemų, ištraukų iš nuostabių raštų ar dainų. Visą informaciją norėjome pateikti trumpai, glaustai, aiškiai, bet kartu žaismingai ir taip Eva-Gyti-škai. Kiekvienas svečiams išsiųstas kvietimas turėjo dalelę paties svečio – kvietimai buvo vardiniai ir skirti kiekvienam asmeniškai, ar kviečiama pora, ar svečias vienas, ar tai artimas giminaitis, ar itin artimas ir nuostabus draugas. Nusprendėme neišskirti nei vieno svečio ir visi kvietimai buvo pagaminti visiškai vienodi su tuo pačiu turiniu, tik skirtingais vardais. Bruknė mūsų idėją ir norą įgyvendino ir išpildė visu 100%. Kuomet gavau vieną kvietimo kopiją į savo rankas, atplėšiant voką rankos pradėjo virpėti ir širdį užpildė malonus jauduliukas ir labai šiltas jausmas.. Žinojau, kad tai – tobulas kūrinys. Tikiuosi, jog mūsų svečiai jautėsi lygiai taip pat, kuomet gavo voką ir jame rado kvietimą į mūsų šventę.

Darbų eigoje ir šventės spaudoje turime užsidėti dar du pliusiukus – dėl restorane vyksiančios šventės nusprendėme pagaminti mažus meniu, kuriuos svečiai ras šventės vietoje bei žavingas vardines stalo korteles. Šie darbai jau juda pirmyn ir aš nekantriai laukiu rezultato, kuris, tikiu, bus tikrai nuostabus ir puikiai pratęs mūsų jau turimos vestuvių spaudos temą, mintį ir jausmą:)
dvelkialaime

Dabar, kai visi svečiai informuoti ne tik apie mūsų šventės datą ir vietą, bet ir apie visą numatomą dienos eigą, galiu tik pasidžiaugti, jog savo pasirinkimams kvietimų bei datos rezervacijos kortelių atžvilgiu likau ištikima nuo pat kūrimo ir minties generavimo pradžios. Visoms būsimoms ar jau esamoms, tačiau vis svarstančioms kvietimų ir kitos vestuvių spaudos klausimus galiu tik palinkėti išlikti ištikimomis pačioms sau, savo mintims, idėjoms, norams. Linkiu ne tik žinoti, ko norite, bet ir užtikrintai to siekti. Nepasiduoti aplinkos spaudimui dėl Jūsų pasirinktos teksto eilutės, dienos eigos ar papildomos informacijos. Linkiu išlikti savimi ir tikėti, kad kurdamos kvietimus tokius, kokius Jūs pačios norėtumėte rasti savo pašto dėžutėje, nudžiuginsite ne tik save, bet ir savo itin laukiamus ir svarbius šventės svečius:) Mėgaukitės kūrimo ir paieškų procesų, nes tokia šventė – tik kartą gyvenime!

Eva

04. 04. 2015

“…Nuotraukos turi nepaprastą galią perpasakoti įvykius, atgaivinti prisiminimus ir lyg laiko mašina grąžinti metus, mėnesius atgal… Taigi…
Lygiai 3:00 val. nakties, muzikos skambesį pakeitusi spengianti tyla ir per kelias akimirkas išsiskirstę svečiai privertė susimąstyti, kad viskas, kas turi pradžią – turi ir pabaigą. O, mus, stovinčius daugybės spindinčių lempučių apsupty, apėmęs visiškos pilnatvės ir pasitenkino jausmas, laiko apglėbęs iki šiol ir tikime, kad nepaleis dar daug metų. Ir jeigu pabandytume įsivaizduoti, kad mūsų diena, tai kino filmas, kurį žiūrovas gali atsisukti nuo bet kurios sekundės – kaskart kartotume tą patį: „sustok, akimirka žavinga!“. Deja, ji ne tik nesustoja, bet įgijusi sprinterio pavidalą lekia tokiu greičiu, lyg dalyvautų pasaulio bėgimo čempionate. Su trenksmu kerta finišo tiesiąją, palikdama už savęs visus metus planuoto triūso.
…Tikriausiai esame gimę po laiminga žvaigžde, kad turime vienas kitą!” – savo prisiminimais dalijasi mūsų dailioji nuotaka Erika.
dvelkia laimeDvelkia Laime11103876_10152754825760418_476130872_ndvelkia laimeDvelkia laime11106318_10152754825780418_585344020_n11118103_10152754825820418_838599840_n11117824_10152754825865418_1885873622_n11106486_10152754825830418_325248574_n11134456_10152754825805418_1263614612_n11100564_10152754825765418_345053293_n10636134_814097701975165_7459802058507065182_nvestuviu dekoravimasvestuviu dekoras10610650_814097775308491_7886183587967977170_n10645108_814097948641807_5168674480060234711_n10644844_814097921975143_5446345371623781081_n11103938_10152754825855418_68517666_nvestuviu planavimas dvelkia laime

Ir iš tiesų yra gera, kuomet pamačius akimirkas iš planuotos šventės, galime nors trumpam grįžti į tą gaivią vasaros dieną, kai mūsų jaunųjų akys žibėjo ryškiau už visas pasaulio žvaigždes. Ir tuo pačiu suspaudžia širdį, kad galiausiai, reikia prisijaukintus žmones paleisti.. Metai laiko gražaus bendravimo, pažinimo, planavimo, daug šypsenų ir pasidalytų rūpesčių. Daug kavos puodelių, dar daugiau idėjų, ilgų ieškojimų ir netikėtų atradimų. Dedame šias gražiausias emocijas į prisiminimų dėžutę, kurią beprotiškai smagu atverti, kai pritrūksta įkvėpimo. O, mūsų prisijaukinti paukšteliai jau turi tvirtus sparnus ir tikime, kad susikibę jiedu – nebijos stipresnio vėjo..

Fotografijos: Adamas Photography, JG Fotografija
Vedėjai: Šoumenai
Vestuvių planavimas ir dekoravimas: Dvelkia Laime

 

22. 03. 2015

Vestuvinė suknelė – bene vienas pagrindinių akcentų, be būsimojo Vyro ir žiedų bei žavingos Bažnyčios, leidžiantis suprasti, kad tas visas dieną vykstantis šurmulys yra būtent Vestuvės, o ne jubiliejus, pirmasis pasimatymas ar giminės puota.

Iki to periodo (nes momentu viso laikotarpio pavadinti širdis tikrai neleidžia), kol teko pradėti rinktis suknelę, aš niekada nesusimąstydavau, kaip tai iš tiesų sudėtinga. Man visuomet atrodė, kad štai nueisiu į pirmą pasitaikiusią parduotuvę ar saloną, pasimatuosiu graikiško stiliaus, lengvai krentančią ir ore besiplaikstančią suknutę ir ją nusipirksiu. Ji bus tokia, kokią ir įsivaizduoju savo šventę. Ir man nereikės sukti galvos nei sau, nei aplinkiniams savo svarstymais, nesibaigiančiomis paieškomis, neapsisprendimu ir kitais faktoriais, būdingais daugeliui nuotakų. Ir oi, kaip aš klydau taip galvodama, oi kokia neteisi aš buvau..

Mano suknelės paieškos prasidėjo gana paprastai. Šalia turėjau (ir, ačiū Die, vis dar turiu:) ) nuostabią draugę, kuri irgi planuoja vestuves. Dviese planuoti – smagu, keturiese – dar smagiau, o ieškoti suknelės su geriausia drauge – apskritai idealu. Taigi vieną dieną, gurkšnodamos kavą, mes nusprendėm, kad pradėsim suknelių paieškas. Na, pradėsim tai pradėsim, bet įdomumui sukelti ir vestuvių išlaidoms sumažinti pasirinkome pradėti nuo Airijoje populiarių charity shop parduotuvių – tai tokios parduotuvės, kuriose parduodamos aukotos prekės. Dubline yra net trys tokio tipo parduotuvės, kurios specializuojasi būtent vestuvinių prekių rinkoje. Moterys (buvusios nuotakos arba būsimos nuotakos, nusipirkusios netinkamas sukneles; dizaineriai ir t.t. ) į tokias parduotuves atneša ir naujam gyvenimui bando prikelti savo sukneles. Idėja – stulbinanti, tikrai. Atrodo įkvėpimas apima vien pagalvojus apie tokį reikalą. Taigi ilgai nedvejojusios rezervavome susitikimą vienoje patogiausių vietų – miesto centre – įsikūrusioje parduotuvėlėje. Man tai buvo pirma vieta, į kurią ėjau matuotis savo suknelių. Ir pirma puiki pamoka. Po apsilankymo ten supratau, kad aš tikrai nenoriu pirkti jau vilkėtos suknelės su istorija. Aš tikrai nenoriu suknelės nuomotis. Ir aš noriu matuotis švarų, gražų, prižiūrėtą, tinkamai sukurtą drabužį, o ne tokį, kuris stipriai alsuoja ir tyliai kužda “Gelbėk mane, išvesk mane iš čia!”… Tai buvo ne man.

Tuomet su drauge pradėjome ieškoti įvairiausių salonų mieste ir aplink miestą. Kadangi Dubline vestuvinių suknelių salonų tikrai ne mažai, nusprendėme, kad į kitus miestus vyksime tik tuomet, jeigu mieste nieko nerasime. Tiesa, į kelis salonus šalia Dublino, ne itin tolimu atstumu, mes vykome. Tačiau tai nebuvo atstumai kaip nuo Vilniaus iki Klaipėdos ar iki Kauno. Žodžiu, viskas vyko miesto ribose.
nuotakos suknele

Dubline suknelių matavimosi taisyklės gana paprastos ir visur vienodos. Apsilankymą salone reikia rezervuoti iš anksto, kartais – gana anksti. Mažuose butikuose, turinčiuose nedaug, bet itin žavingų ir garsių dizainerių suknelių, apsilankymus reikia rezervuoti net kelis mėnesius prieš, Yra salonų, kuriuose apsilankymą užtenka rezervuoti ir savaitę – dvi prieš. Tačiau rezervacija būtina. Taip pat rekomenduojama / prašoma atsivesti ne daugiau, kaip du žmones, kadangi dažnas salonas vienu metu priima ne vieną, o bent dvi būsimas nuotakas. Taigi kuo daugiau žmonių – tuo daugiau šurmulio ir tuo mažiau galimybės tinkamai suprasti, ar suknelė, kurią matuojiesi, tikrai tinkama ir tikrai yra TA SVAJONIŲ suknelė. Taip pat visi salonai prašo į paieškas atvykti neišsitepus savaiminio įdegio kremais (Airijoje tai – itin populiari savęs rudinimo priemonė) tam, kad suknutės nebūtų suteptos. Kokia to priežastis? Gana paprasta. Praėjus tam tikram laikui beveik visi salonai skelbia itin didelius išpardavimus tų suknelių, kurios tarsi testeriai – bandomieji, parodomieji modeliai. Neretai jas galima įsigyti net su didesne, nei 50% nuolaida. Taigi, radus neišteptą, prižiūrėtą, saugotą svajonių suknelę net ir iš parodomųjų stendo, jos pirkimas gali itin sumažinti numatytą vestuvių biudžetą! Taip pat beveik visi salonai vienai klientei skiria tiek pat laiko – apie 1 valandą. Ir tik nuo salono turimos pasiūlos priklauso, kiek suknelių nuotaka spės išsimatuoti. Tiesa, kai kurie salonai itin griežtai riboja kelis dalykus – norimų pasimatuoti suknelių kiekį (neva, per 1 valandą gali spėti pasimatuoti tik kokias 3 sukneles), fotografavimąsi (iš mano aplankytų gal 8 salonų fotografuotis leido tik dviejuose) bei auksinė taisyklė “Jeigu matavaisi suknelę ir ji Tau tiko, Tavo draugė, matuodamasi sukneles sekančią valandą, jos matuotis nebegali”. Tačiau aš ir mano draugė, nors ir turime pakankamai panašų skonį į daugelį dalykų, šios taisyklės nesilaikėme:) Kelias vienodas sukneles pasimatavusios abi supratome, jog jų ieškome visiškai skirtingų ir pykčiai mums negresia.

Taigi, išsiaiškinus visas taisykles ir rezervavus apsilankymus salonuose, prasidėjo mano paieškos. Į kiekvieną vizitą vedžiausi vienintelį žmogų – savo draugę. Turiu pripažinti, kad tai buvo geriausias mano sprendimas. Mano patarimas kitoms merginoms – pasirinkite žmogų, kurio išgirstos kritikos nepriimsite asmeniškai. Kurio žodžių nenurašysite pavydui ir nenumosite ranka į pastebėjimus ir patarimus. Pasirinkite tokį žmogų, kurį suprasite iš žvilgsnio ir kuriam nebereikės sakyti, kad suknelė TIKRAI netinka ar kad ŠTAI ŠI suknelė atrodo nuostabi. Tai gali būti mama, sesuo, brolis, geriausias draugas ar draugė, tebūnie ir pats vyras, jeigu nesate griežtai nusistačiusios, kad vyras iki pat vestuvių Jūsų su suknele pamatyti negali. Jeigu tokio žmogaus neturite – būkite pačios sau geriausios patarėjos. Taip pat aklai netikėkite tuo, ką suokia salonų darbuotojai. Ne viename salone visos mano matuotos suknelės darbuotojos žodžiais ant manęs atrodo nuostabiai, tobulai ir labai tinkamos, tačiau nei vienos iš jų aš neišsirinkau, nes jos arba netiko mano figūrai, arba.. atrodžiau kaip betmenas:) Žodžiu kritiškai vertinkite ir tai, ką girdite salone – ne tik save ar savo atsivestą žmogų.

Salonuose matavausi įvairiausias skirtingų tipų, modelių ir struktūrų sukneles. Man buvo įdomu ne tik išbandyti siūlomą dizainų paletę, bet ir surasti tai, kas man idealiai tinka ir kas priverčia mane skrajoti ir džiaugtis. Matavausi trumpas sukneles – jos puikiai atspindėjo mano charakterį, bet ne itin tiko mano figūrai ir pasirinktam vestuvių tipui. Matavausi undinėlės tipo sukneles – jos leido nauju žvilgsniu pamatyti mano figūrą ir suvokti, kad per stipriai savęs plakti nereikėtų. Tačiau tuo pačiu jos leido suvokti ir tai, kad man reikia patogesnio, bet ne mažiau moteriško ir elegantiško rūbo tai ypatingai dienai. Pasimatavusi sunkias, pūstas, princesiškas sukneles aš jaučiausi tokia žavingai maža coliukė, visiška princesė, bet… Nesijaučiau nuotaka. Tyra, lengva, paprasta, kukli, bet įdomi, žaisminga, bet kartu žavingai moteriška. Jaučiau princesė, bet ne nuotaka. Mano akis po pirmojo apsilankymo salone patraukė suknelė – transformeris. Undinėlės tipo paprasta suknutė, ant kurios galima užsirišti platų tiulio sijoną ir užsidėti nėrinių švarkelį. Taigi vienas apdaras, kuris, dienai bėgant, gali būti transformuojamas į keturis skirtingus įvaizdžius. Vėliau mano akį patraukė nuostabios Pronovias vestuvių mados namų suknelės sunkiu atlaso sijonu su kišenėmis ir mažu žaviai elegantišku viršumi. Atrodė, kad savo suknelę jau radau, bet tai vis tiek nebuvo TAS momentas, kai visa džiugi pasakiau, kad viskas, imsiu šitą. Mano taip svajotos lengvos, graikiško tipo suknelės visiškai netiko mano figūrai. Taigi supratau ir tą faktą, jog suknelių paieškai itin svarbu įvertinti ne tik tai, kas patinka ir gražu akiai, ne tik tai, kokio tipo bus šventė, bet ir tai, kas tinka moters figūrai. Matavausi sukneles iš nėrinių – jos man visiškai netiko, nors Pintereste apstu nuostabiausių nuotraukų su tokio tipo suknelėmis. Mano akis buvo patraukęs ir visiškai paprastas sprendimas, kuriuo panašiu kažkada pasinaudojo ir žavingoji Olivia Palermo – vestuvių rinkiniu vadinamas derinukas. Tiulio sijonas ir paprastas merino megztinukas. Pamačiusi tokį derinį akis į jį ilgai varvinau, bet labai džiaugiuosi, kad draugė buvo šalia ir griežtai neleido jo net pasimatuoti. Kodėl tuo džiaugiuosi? Nes ji buvo teisi. Tas derinukas, nors ir man, nors ir atspindintis mano vaikiškai pašėlusį charakterį, bet ne mūsų kuriamoms vestuvėms. Taigi mano paieškos buvo labai ilgos… Viename salone pasimatavau vos kelias sukneles ir neradau nieko patraukiančio mano akį. Kitam salone spėjau pasimatuoti net 10 suknelių ir radau kelias patikusias. Tačiau viską vainikavo paskutinis salonas, iš kurio jau nieko nebesitikėjau… Būtent paskutiniame aplankytame salone aš radau tokį suknelės modelį, kuris mane sužavėjo. Radau tai, kas tarsi prilipo prie kūno ir sukėlė nuo veido nedingstančią šypseną. Net ir draugė nebeturėjo ką pasakyti – ji tik sėdėjo ir šypsojosi, fotografavo ir džiaugėsi už mane. Mano suknelės vizija visiškai skyrėsi nuo pradinės – nuo norėtos sunkaus atlaso sijono su kišenėmis elegantiškos ir itin moteriškos suknelės. Ji buvo tokia lengva, dvelkianti jūra, vasaros pradžia, gaiviu parko kvapu, minimalia elegancija, žavumu. Šiame salone taisyklės neleidžia nuotakoms fotografuotis suknelių, kurias jos matuojasi. Tačiau net salono savininkė pasakė, kad draugė tiesiog privalo mane nufotografuoti su suknele, nes net ir nepažįstamas žmogus pamatė mano džiaugsmą..
dvelkia laime

Išėjusi iš salono aš supratau tik vieną dalyką. Priimti sprendimą – suknelę pirkti tokią, kokia ji yra, ar siūtis suknelę, turiu priimti gana greitai. Blaivus protas man pradėjo priminti kelis suknelės minusus. Pradėjau galvoti, kad norėčiau suknelėje iki absoliučios tobulybės pakeisti kelis dalykus. Kelis pridėti. Kažką pakoreguoti pagal save, kažką – nuimti. Taigi vedama kavos įkvėpimo ir ilgo pokalbio bei aptarimų su drauge, aš priėmiau sprendimą. Savo suknelė siuvuosi. Gavusi įkvėpimo iš daugumos matytų ir matuotų modelių, gavusi itin didelį įkvėpimą iš suknelės, kurios nenorėjau nusivilkti, aš susiradau nuostabią dizainerę ir šiuo metu mes kartu kuriame mano suknelę.

Turiu pripažinti, kad ši suknelės paieškų patirtis turbūt niekuomet neišsidilins iš mano atminties. Tai buvo itin ilgas kelias, gana sunkus, lydimas nežinios, ašarų, nuovargio. Lydimas garsaus ir nuoširdaus juoko, naujos patirties ir naujo požiūrio kampo. Mano sprendimas suknelę pasisiūti buvo geriausia šios paieškos dalis. Šiuo metu suknelė yra siuvimo stadijoje ir jau balandžio pabaigoje aš turėčiau laikyti savo rankose mūsų su dizainere kūrinį. Ir labai tikiu, kad juo nenusivilsiu. Todėl visoms esamoms bei būsimoms sužadėtinėms rekomenduoju – būtinai ieškokite Jums tinkamiausios suknelės. Būtinai matuokitės, žiūrėkite, domėkitės. Priimkite tokį sprendimą, kuris džiugintų ne tik Jūsų akis, bet ir Jūsų širdį. Nes tik Jūs vilkėsite vestuvinę suknelę visą dieną ir būtent Jūs turite nuspręsti, kur, kaip ir kokią suknelę norite įsigyti. Ir tebūnie tai – ne įprastas klasikinis sprendimas ar taip išsvajota pūsta princesės suknelė. Nesvarbu, ką galvoja salono pardavėjos, kuomet matuojatės visiškai skirtingus suknelių modelius. Džiuginkite savo širdį paieškomis, emocijomis, matavimusi. Būtent ši suknelės paieškų patirtis kol kas buvo geriausia ir įsimintiniausia patirtis mums planuojant vestuves:)

P.S. Jeigu yra merginų, kurias domina mano aplankyti salonai Dubline bei apylinkėse arba domina, kokią siuvėją ir kodėl pasirinkau – parašykite komentaruose ir aš tikrai papasakosiu Jums tai konkrečiau:)

Eva.

21. 02. 2015

Turbūt kiekviena pora, nusprendusi tuoktis, žino, jog sulig vestuvių datos pasirinkimu gyvenimus užpuola tiek daug įvairiausių darbų, kad galva pradeda ne tik suktis, bet ir apskritai gyventi savo gyvenimą. Tačiau turbūt labai mažai porų įsivaizduoja, kiek iš tiesų daug dalykų telpa į žodį „Vestuvės“.
dvelkia laime

Kuomet nusprendėme, jog žiedus, kalbas, šypsenas, ašaras mainysim ir jaunikio pavardę vogsiu vasaros pradžioje, pirmąjį saulėtą birželio savaitgalį, teko imtis intensyvių veiksmų sprendžiant būsimos šventės tipą, vietą ir temą. Abu žinojome, jog nenorime pompastiškos, tradicinės lietuviškos dviejų dienų, dviejų naktų šventės, pagardintos „Karti karti“ šūksniais, akordeono ritmais ir įdarytais šamais ant stalų. Itin vieningai ir gana greitai priėmėme sprendimą, jog po septynerių metų, praleistų kartu, tokią šventę norime paminėti jaukiai, šiltai, pačių artimiausiųjų apsuptyje. Šis sprendimas davė aiškias ribas ir tolimesniems sprendimams. Susidarę svečių sąrašą ir pamatę preliminarų jų kiekį, atsižvelgdami į faktą, kokio tipo šventės norime, nusprendėme, jog sodybos ar svečių namų nuomotis mums tikrai neverta. Taigi pasirinkome šventinę vakarienę restorane kartu su visais svečiais po ceremonijos. Tiesa, turiu paminėti ir tai, jog žinojome, kad norime jaunatviškai elegantiškos, pašėlusios šventės, kuri atspindėtų mudu kaip asmenybes, kaip porą, kuri neįrėmintų, nepriverstų jaustis nepatogiai, neleistų džiaugtis ir atsipalaiduoti tokią svarbią dieną.

Būtent visas šis, rodos, tokių mažų dalykų, apsisprendimas nulėmė šventės vietos paieškas. Kadangi didžioji dalis mūsų abiejų artimiausių žmonių gyvena pajūryje, norėjome pasirinkti tokią šventės vietą, kuri būtų ne tik nuostabiai graži, bet ir visiems patogioje vietoje. Tokią, kuri nustebintų iš kitų, tolimesnių, miestų atvykusius svečius. Tokią, kuri tiesiog būtų maloni prisiminti. Taigi ieškojimus pradėjau nuo įvairių restoranų aplink pajūrį. Turiu pripažinti, kad nemažai jų mane maloniai nustebino savo interjeru, taip pat džiugino aktyvus ir išsamus bendravimas su potencialiais tiekėjais. Kadangi mudu gyvename užsienyje, visa šventės vietos paieška vystėsi elektroniniu paštu bendraujant su atsakingais asmenimis. Siųsdama užklausas dėmesį kreipiau ne tik į tai, kaip atrodo mane dominanti vieta, bet ir į tai, kokią informaciją gausiu iš potencialaus tiekėjo. Gavusi nemažai atsakymų iš mane dominančių restoranų bei viešbučių – restoranų, išsirinkau pačius įdomiausius pagal mūsų iškeltus reikalavimus, juos parodžiau sužadėtiniui ir.. išsirinkome TĄ vietą:) Tik turiu pripažinti, kad susirasti restoranėlį, tinkamą jaukioms, nedidelėms, netradicinėms vestuvėms pajūrio regione buvo gana sudėtinga. Tačiau štai pasirinkimo ieškantiems nuostabios sodybos ar svečių namų čia – nors vežimu vežk:)
Dvelkia laime

Šventės vietą Palangoje išsirinkome ne šiaip sau – nusprendėme, jog santuoką palaiminsime Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Didingai nuostabi, puikioje vietoje esanti bažnyčia ir joje tarnaujantys kunigai mus itin nudžiugino per draugų vestuves, taigi ir patys nusprendėme jog tuoktis norime būtent ten. Ceremonijos laikui pasirinkome 3 val. Popiet. Abu sutarėme, jog norėsim gerai išsimiegoti, niekeno netrukdomi papusryčiauti ir tiesiog maloniai, be skubos, pradėti tokią svarbią dieną.

Žinojome, jog itin svarbu pirmiausia atlikti pagrindinių dalykų namų darbus – nuspręsti datą, vietą, laiką, nuspręsti šventės spalvas ir temą, susirasti šventės fotografus ir… šventės planuotojas:) Taigi, įvertinę tiek vietą, tiek datą, nusprendėme, jog savo šventėje norime matyti persikinės bei pilkos spalvų ir jų atspalvių paletę, įpinant šiek tiek jūrinės smėlio lengvumos. Taip mūsų šventė įgavo ne tik atspalvį, bet ir vardą. Jūriniu prieskoniu dvelkianti jaunatviškai pašėlusi elegancija.

Susirasti šventės fotografus nebuvo itin sudėtinga. Žinote, kad dažniausiai moteriška nuojauta nemeluoja? 🙂 Taigi mano nuojauta, įvertinusi visus pliusus ir minusus, drąsiai patarė likti prie žmonių, kurie, tokie kaip ir mes – jaunatviški, pašėlę, itin gerai pažįstantys pajūrį ir.. jau turėję su mumis reikalų. Gera pasitikėti tais, kuriais pasitikėjimas jau gimęs. Todėl mūsų šventę įamžins nuostabus fotografas ir jo pagalbininkė www.wedo.lt (Ugnius ir Lina Dapkūnai).

O ir dėl šventės planuotojų nei man, nei mano būsimajam vyrui nekilo visiškai jokių klausimų. Ir nors planavimo pradžioje mes lyg ir dvejojome, lyg ir manėme, kad ai, kas čia tokio – mažą ir jaukią šventę sugebėsime pasidaryti patys, tačiau nė velnio! Privalau paminėti, jog kelis metus nebegyvenant Lietuvoje ir nusprendus švęsti būtent ten, planuoti viską per atstumą yra itin sunku. Pradedant tuo nuotoliniu elektroniniu bendravimu su potencialiais tiekėjais ir baigiant sutarčių pasirašymu, įvairių smulkmenų paieška ir t.t. Susitikus su mūsų nuostabia planuotojų komandą nei man, nei Jam nebekilo jokių klaustukų, jokių nebaigtų sakinių, jokių apsvarstytų neigiamų dalykų. Mes tiesiog supratome, jog tam, kad savo šventę sukurtume tokią, apie kokią svajojame, mums reikia pagalbos. Žmonių, išmanančių savo darbą, išmanančių rinką ir ką ji gali pasiūlyti. Žmonių, kurie palaikys mane ir nuramins, kai vyras atsakymų apie gėlių spalvą neturės, o jos žinos, kur ją rasti. Taip mūsų šventės plane atsirado eilutė „Dvelkia Laime“, apie kurią daugiau pasakoti turbūt ir nereikia:)
dvelkia laime

Taigi, summa summarum, turėjome lyg ir viską. Iš svarbiausių sąrašo. Kuomet į galvą toptelėjo vienintelė, iki tyro kavos stiprumo ir gaivaus oro gūsio nugludinta mintis. Pasakanti ir apibūdinanti tiek mažai, bet kartu savyje talpinanti tiek daug. Vienintelis žodis, kuris, kaip supratau tik vėliau, reiškė tiek daug. Suknelė.

Eva.