14. 02. 2016

Kartais susimąstome – kokius drabužius dėvi Meilė? Prašmatnius, elegantiškus, kvapą gniaužiančius? Ar kasdienius, kartais nei nieko neišsiskiriančius iš minios? Ieškodami atsakymo – apsidairome, ir suprantame, kad dauguma žmonių bando apvilkti Meilę ekstravagantiškais apdarais būtent per ypatingas šventes. Tuomet, kai išeina į viešumą, kai to reikalauja aplinka, kai norisi išsiskirti ir parodyti, jog „taip – mano Meilė yra didinga.“ Ir tuomet pasidaro taip lengva mylėti. Kai Ji ateina pas tave su glėbiu gėlių, žėrinčiomis dovanomis, pasipuošusi geriausiais drabužiais. Kas gi tokiai Meilei neatidarytų durų, kuri pulsuoja aistra ir išeiginiais jausmais?

O, visgi manome, kad pati tikriausia Meilė kasdien dėvi eilinius drabužius, pasineria tarp kasdienių darbų ir skendi įvairiausių emocijų bangose. Tokia, kuri nesiekia dėmesio, bet širdies gilumoje nori nuoširdaus pripažinimo, kuris Ją skatina dar labiau stengtis.
Tik ar
tokia Meilę pastebime nors akies kampučiu? Ar įvertiname tai, ką Ji daro dėl mūsų?
Įsukta lemputė, pakabintas paveikslas, parnešti sunkūs pirkinių maišai, ar išlyginti marškiniai. Ryte padarytas kavos puodelis, paklota lova ar palinkėjimas „geros dienos“. Ji čia. Visai šalia. Mūsų kasdienybėje. Tai ji apkabina, kai jautiesi silpnas. Ji nuvalo ašaras, kai jos nenumaldomai rieda skruostais. Tai Ji paskambina pirmiausiai Tau, norėdama pranešti džiugią žinią. Ji nerimastingai laukia Tavęs grįžtant iš darbo. Taip, tai Ji gyvenamąją erdvę paverčia Namais, į kuriuos norisi sugrįžti. Tai Ji įpučia drąsos ir pasitikėjimo savimi, kai to pristinga. Ji
tyliai meldžiasi už Tave.
Meile

Nesakome, kad Meilei negalima puoštis. Kartais, išties, norisi aprengti Ją geriausiais rūbais, nes norisi švęsti. Švęsti Jos asmeniškas šventes, buvimą kartu, ilgametę patirtį, ar bendro gyvenimo pradžią.

Sakome, kad Ji savo grožį skleidžia kasdien. Ir Jai visai nebūtina ryškiai tviskėti, tam, kad įrodytų savo didumą ir begalinį atsidavimą. Tik išmokime Ją pastebėti tuomet, kai Ji apsirengusi kasdieniais drabužiais. Vertinti. Ir nuoširdžiai padėkoti.

Ačiū, Meile, kad esi!

16. 12. 2015

..Ir širdy pasidaro taip gera, kai supranti, kad viduje nešioji tiek daug gražių atsiminimų. Bene kiekvienas žmogus per gyvenimą atsiduria tokiame taške – kai prisiminimai tampa pagrindine varomąja jėga. Judėti pirmyn. Keistis. Tobulėti. Augti.
Sako, kad negalima dairytis atgal – reikia judėti pirmyn. O, kas jeigu, žvelgdami atgal matome žmones, vietas, dienas ir net visas savaites – kupinas šviesių atsiminimų? Kas jeigu, tos akimirkos palieka pėdsaką mūsų kasdienybėje? Kas jeigu visa tai yra sudedamoji dalis mūsų patirties?

Atgal dairytis galima, jeigu sugebame iš prabėgusių dienų priimti pamokas, pasisemti pozityvios energijos ir įgauti jėgų naujiems iššūkiams. Tokia buvo mūsų vasara. Svaiginančiai romantiška ir pasiutusiai greita. Kuomet kavos puodelis tapdavo geriausiu draugu trumpomis vasaros naktimis, kelios valandos miego – neišpasakyta vertybe, komandos stiprybė ir palaikymas – didžiausiu įkvėpimu, o jaunųjų, svečių, ir visų sutiktų žmonių šypsenos – begaline motyvuojančia jėga.
dvelkia laime

Ir mes dairomės atgal. Nes paprasčiausiai norisi ten sugrįžti. Į tas bemieges naktis, kuomet telefonu komandiškai ruošdavomės, jau regis, auštančiai šventei. Į tas keliones, kai matydavome tekančią saulę ir jos pasteliškai nudažytą dangų. Į tas dienas, kai nebūdavo nė minutės užkąsti, bet turėdavome daug nežemiškų jėgų pataisyti nuotakai suknelę, nuoširdžiomis šypsenomis pasitikti svečius, o laikrodžiui sumušus 00.00 val. kelti auksu tviskančio šampano taures už jaunųjų amžiną meilę. Norisi sugrįžti į naktinius žygius namo, kuomet širdį apraizgydavo ramiausios melodijos. Ir prisiminti visą, kas mus vedė pirmyn.
Tūkstančiai šypseną keliančių nuotraukų galvoje. Šimtai nuostabių akimirkų širdyje. Ir viena komanda, kuri spalvotais potėpiais piešė atsiminimus.
Tokia buvo mūsų vasara.
Dvelkia laime
Su šilčiausiais linkėjimais,
Dvelkia Laime komanda

.

13. 09. 2014

Šį sekmadienį – mūsų rudenėjančios mintys apie santykius, namus, tradicijas ir vis dar ryškią saulę.
Rugsėjo mėnesį dar tęsiasi švenčių maratonas. Ir puiku! Džiugu, kad saulė maloniai dalijasi spinduliais ir šiluma.
Rugsėjis dar žinomas, kaip pradžių pradžia – kitos vasaros – vestuvių sezonui. Tiek daug plakančių širdžių tik pradės žengti pirmuosius vestuvių planavimo žingsnelius savo gražiosios šventės link. Ech, visi planavimo metai, džiaugsmai ir nerimo kupinos naktys dar priešaky..

Bet šiandien mes paliksime planavimo džiaugsmus ir rūpesčius už durų. Ir plačiai atversime kitas. Pakviesime į vidų rudenėjančias dienas.
dvelkia laime
Jau nuo pirmųjų rugsėjo dienų, bevaikštant miesto gatvėmis, rodos, gali matyti nerimo ir rūpesčių debesis sklaidant virš žmonių. Žingsniai, vedantys nežinia kur, atrodo, kiekvieno pagreitėjo. O, vasarinės šypsenos yra paslėptos dėžutėje, kažkur giliai po drabužių spinta, iki kito pavasario pradžios. Ir galų gale, bėkite savo svajonių link, apsiavę patogiausius sportinius batelius, bet grįžę namo – sustokite.
Turbūt nėra geresnio laiko, kaip ruduo, puoselėti namų jaukumą ir kurstyti šilumą. Rudeniop, vasaros pramogas draugų rate, karštas dienas ir šiltus vakarus, dažniausiai pakeičia laikas, praleistas dviese. Ir jeigu galvojate, kad kartu su rudeniu – koja kojon žingsniuoja rutina – plačiau praverkite duris saulėtoms rudens dienoms.

Pradėkite kurti savo mažas tradicijas ir pastebėsite, kiek šilčiausių atspalvių gali turėti rudens paletė!
Atsikelkite pusvalandžiu anksčiau, kad galėtumėte ramiai išgerti kavos puodelį dviese, tai puiki dienos pradžia.
Tegul vieną iš mėnesio sekmadienių namai pakvimpa pyragu. Įpusėjus savaitei, pasidarykite naminės kakavos ir po ilgos darbo dienos, pakvieskite mylimąjį pasivaikščiojimui miške. O jeigu vieną mėnesio šeštadienį, ankstų rytą nueitumėte kartu į turgelį, susiradę dar nemėgintą receptą, kartu gamintumėte pietus ir pasikviestumėte tėvus/draugus? Trumpos kelionės aplink dar nelankytas apylinkes, ketvirtadienio filmų vakaras ar vakarienė mieste..
Kiekviena tradicija kuria akimirkas, o akimirkos kuria atsiminimus. Mažos judviejų tradicijos ne tik puoselės santykius, bet ir niūriausiomis rudens dienomis, praskaidrins nuotaiką. Ir nors už lango ir pasirodys rudeninis lietus, pravėrę atsiminimų prikauptą dėžutę, kad ir trumpam, bet prisikviesite saulę.
dvelkia laime

Kaip vienas žmogutis, paklaustas apie santykius ir rudenėjančias dienas pasakė: “Tuo metu tik ir norisi gaudyti paskutinius ryškius, vakarėjančius saulės gurkšnius prie jūros, apsiklojus šiltais pledukais, žiūrėti kaip ji leidžiasi.” Skamba kaip graži tradicija, tiesa?:)

Ir kaip žinia, rudens spalvų paletėje – ne vien pilka. Nebijokite rudens, o plačiai atvėrę jam duris, pradėkite kurti judviejų atsiminimus, kurie šildys Jus šaltuoju metu.

23. 02. 2014